Tai va, nusprendžiau ir aš pasireikšti. Turiu tokią situaciją ir kartais atrodo, jog žinau ką daryti, o kartais... Atrodo, jog viskas blogai ir puolu kone į paniką...

Su mergina esam kartu jau daugiau, kaip metai. Viskas prasidėjo tuo, kad galvojau susirasiu merginą laisvalaikio praleidimui. Susipažinom, aš jai beprotiškai patikau, atrodė, jog dėl manęs ji ir gyvybę galėtų paaukot. Neįvertinau tada jos meilės, iš tikro galvojau tik apie save, prisigalvodavau visokių vėjų. Žinoma, nesakiau, kad nemyliu jos, nors iš tikro tos meilės ir nebuvo... Viskas buvo iš tikro labai labai gerai, nuostabu tiesiog. Abu buvom laimingi. Bet po truputį ta jos meilė pradėjo *susikeikiau*ėsti, ir viskas pradėjo vykti tada, kai ji pamatė, kad ją vis labiau myliu. Niekas man nebenuolaidžiavo, vis daugiau buvo barnių, pradėjo mane specialiai ignoruoti, nebeklausė praktiškai. Šiltų žodžių taip pat vis mažiau išgirsdavau. Ir juo labiau viskas *susikeikiau*ėso, tuo labiau ją pradėjau mylėt. Ir dabar situacija tokia, kad jinai daro daug ką, kas man nepatinka, keletą kartų provokavo, kad tik susipykt, yra sakius, kad nebenori manęs ir pan... Žinau, nesu šventasis, bet dėl jos viską galiu... Tas jos nebenorėjimas kiek suprantu yra dėl nesamonių visokių, barnių ir pan, bet visad tuos barnius pati provokuoja... Kai yra viskas gerai ir nėra vėjų visokių, labai gerai viskas yra, bet tik truputį susibariam ir viskas... Iš tikro net nežinau, ką dayt, ji dabar man yra visas gyvenimas. Nesakau, kad negaliu rast kitos. Rasčiau be problemų, bet man nereikia kitų, man tik jos reikia :( nors iš tikro net nežinau, ar po tokių dalykų vis dar noriu jos, bet be jos negaliu aš nė dienos. Atrodo geriau iš viso negyvent, nei gyvent be jos. Net naktimis ją sapnuoju, visad tik apie ją galvoju. Aš daugmaž žinau, kad viskas būtų gerai, jeigu šį tą pakeisčiau mūsų santykiuose, ir žinau, kad ji to paties norėtų, bet ar verta? Ar tikrai pasikeistų viskas? Jai pabodo bartis dažnai, pabodo tas pats per tą patį... Turbūt, kad tik tiek... Ir aš žinau, kad ji mane vis dar labai myli. Ką pasiūlytumėte man daryt? Kad galėčiau be jos, tai tikriausiai nenorėčiau jos daugiau akyse matyt, bet kad ji man kaip narkotikas... Ji - mano gyvenimas. :(

Hm...Ką žinau.Aš siūlyčiau susiimti į rankas ir pasakyti jai ne.Juk taip elgtis,kai myli, negalima.Jei ieškot vienas kitame priekabių,tai tik laiko klausimas kada skirsitės.

Na aš manau, kad yra du variantai:
a) palieki ją
b) keiti "situation'ą" į palankų tolimesnei draugystei.

Pradėkim nuo B, nes turiu maždaug mintį užgaudęs.
Tu rašei:

Aš daugmaž žinau, kad viskas būtų gerai, jeigu šį tą pakeisčiau mūsų santykiuose, ir žinau, kad ji to paties norėtų, bet ar verta? Ar tikrai pasikeistų viskas?

Žmogau, jeigu žinai, tai kam nedarai? Tu užduodi klausimus - "bet ar verta?"; "Ar tikrai pasikeistų viskas?". Hm...

Pirmas klausimas yra labai durnas. Sorry, už tą pasakymą, bet jis tikrai atrodo kvailai. Jeigu Tu nori, kad viskas būtų gerai, tai gal ir bandyk viską sutvarkyti? Susiimk ir eik pas ją, nupirk gėlių, šokolado ir pakalbėkit. Pokalbis - daug ką turėtų išspręsti.

Antras klausimas - "Ar tikrai pasikeistų viskas?". Yra posakis - "Kas nerizikuoja - šampano negeria". Žmogau, kol nepabandysi - nesužinosi. Nebijok bandyti.

Variantas: A.
Jeigu iš tikro viskas yra taip kritiškai, kaip Tu parašei, tai manau, kad reik skirtis ir viskas. Arba tiesiog pailsėkit savaitę vienas nuo kito. Nors... Jeigu Ji taip Tavęs vengia, kuria barnius - eik prie varianto A - pirmosios dalies dėl skyrybų.
Bet.
Gal kartais per daug į viską reaguoji?
Nepamiršk, kad žmogus ne paukštis - į narvelį neuždarysi. (Ir tam pačiam paukščiui narve būti - nemiela).

Tai tiek iš mano pusės. Gal ir prisvaigau, o gal ir padės (;
Belekokiu atveju linkiu sėkmės.

P.S. Parašiau į http://www.darnipora.lt skaipą dėl šio pranešimo, gal jie ką nors daugiau patars.

Buvo ne vienas pokalbis - iš tikro geriau būtų nekalbėt, o veikt. Labai daug ką išbandžiau - juo labiau stengiuos viską paaiškint, tuo labiau viskas blogyn eina... Šiaip turiu tokiuose dalykuose daug patikrties, bet kartais nutinka taip, kad net nežinai, ką daryt.. Ji myli mane, bet to noro būti mažiau... Net pats nesuprantu, kas vyksta jos galvoje. Nesu aš žiaurus, priešingai. Iš ties kartais atrodo, kuo labiau stengiuos dėl jos, tuo ji šaltesnė man. Tai nėra susižavėjimas, tai - tikra meilė. Kol buvau šaltas ir nemylėjau jos - būtų iš kailio išsinėrus, kad tik būčiau su ja. O kai išėjau dėl jos iš proto, viskas *susikeikiau*ėsti pradėjo. Gerai, kad bent gerai žinau, jog jai kitų nereikia, ji manęs neapgaudinėja ir neapgaudinės. Galvojau pabandyt "atvėsint" mūsų santykius, ir tikėjaus, kad tai vėl padarys taip, kad ji iš proto eis, kad tik mylėčiau ją, bet pastebėjau, jog santykių atvėsinimas galėtų viską galutinai sugriaut.
Iš tikro, mes labai daug bendraujam, susirašinėjam vos ne pastoviai, gal jai pabodo tai? Gal reiktų bandyt mažiau bendraut su ja, kad labiau išsiilgtų manęs?
Be to, ar įmanoma pabosti, kai tikrai myli?
Bet net jei ir pabodau jai, galiu būti visiškai kitoks... Turiu tokių gabumų, galiu būti bet koks ir prie to pripirast, bet tai nėra lengva. Labai daug valios ir kitų pastangų reiktų... Jeigu viskas veltui būtų, nebežinočiau, ką bedaryt.
Po paskutinio barnio dabar viena mintis galvoj - kad tik greičiau pamiršt viską, ir stengtis, kad ji pati pamirštų... Galiu būti laimingas su ja - aš taip manau. Tikiuosi...
Vien pagalvojus, kad galėčiau jos netekt vos ne į isteriją puolu, jinai man tiek svarbi, kad atrodo geriau numirt, nei būt be jos... Seniau kartą, kai buvo krizė, vos ligoninėj neatsidūriau... Iš tikro, jinai man tokia brangi, kad vos širdis nesustojo pagalvojus, kad nebeturėsiu jos..
Nesu aš "minkštas" - priešingai. Bet meilė mano gyvenimą visą sujaukė.
Dabar gyvenu vos ne nuolatinėje baimėje, kad tik kas nors vėl nenutiktų, sunkiai naktimis užmiegu.
Suprantu, kad atrodau juokingai, bet kai jau nebežinau, ką daryt, tai...

Mmm...
Gal todėl kad stengies per daug?
Kol buvai šaltas, gal tiesiog nematei šitų barnių ir tau jie nelabai rūpėjo, o dabar kiekviena tavo merginos mimika verčia tavim rūpintis? Gal tavęs tiesiog jai per daug, ją jau veda iš proto pastovus tavo per didelis dėmesys ir rūpinimasis?

"Gerai, kad bent gerai žinau, jog jai kitų nereikia, ji manęs neapgaudinėja ir neapgaudinės"

Jei taip, tai ko nervintis?

Be to, em... čia gal PMS koks?

Nervintis yra dėl to, kad bijau jos netekt... Situacija yra tokia, kad bet koks barnis dabar gali būti paskutinis...

O tu nepabijok prarasti jos. Išgyvensi, faktas. Gal ją tiesiog užknisa, kad per daug dėmesio jai skiri. Ir jei ji tave myli, tai jei trumpam ir išsiskirsit, tai turėtumėte vėl susitaikyti. Mažiau rūpinkis dėl jos ir jūsų santykių ir jei reikės, viskas susitvarkys savaime. Nereikia bandyti iš vieno obuolio išspausti litro sulčių, nes tai neįmanoma

Mesk. Negali be jos? Laikas gydo žaizdas, šiandien negali, rytoj galėsi.
Gal tada, kai parodysi, jog Tau nereik jos, ji susipras? Negali žinot.

Neprarandu vis dar vilties, nes ji miršta paskutinė... Per keletą dienų supratau, jog dabar situacija tokia:
Jai pabodo mano elgesys (visa laimė, jog nepabodau jai kaip žmogus), pabodo visi barniai, nes dabar jinai laaaaaabai greitai gali supykt ant manęs dėl smulkmenos...
Taigi, manau, jog reikia pakeisti savo elgesį, pabandyt pabūt toks, koks niekad nebuvau, stebint ją įvairiais dalykais, o svarbiausia išlaikyt "gėrio balansą", kad nebūtų dėl ko susipykti. Jinai dabar ginčų pati nekelia, bet pastarosiomis dienomis labai nervota pasidarė, ir iš tikro jau šiandien galvojau bus "viso gero"...
Viltį dar man suteikia tai, jog jinai manęs dar nepalieka, nes tikisi, jog pagaliau viskas kitaip bus. Net neįsivaizduojate, kiek valios ir jėgų reikia, kad išlaikyt viską, jog gerai būtų...
Tiesą pasakius, mane užp*so jos tie nervai, tiek igrįso, kad jau pačiam vos tvardytis eina...

Ką manote Jūs? Ką galėtumėte patart, kaip jos veide išlaikyti šypseną ir nesuerzinti jos?

Nerašyčiau čia, jei tai nebūtų paskutinė vieta Žemėje, kur galėčiau gauti normalių patarimų, o ne tokių, kad palik ir viskas... Aš tikiu, kad dar įmanoma kažką padaryti, ir aš tai padarysiu, nors ir iš kailio tektų išsinert...

O tu nesistenk tiek daug dėl viso šito.
Gerai, nesistenk palikti jos, bet ir jai duok laiko truputį pabūti vienai ar su draugais ar dar kaip nors. Sakei, kad ištisai susirašinėjat. Na tai nesusirašinėkit ištisai. Užtektų ir keletą kartų per savaitę susirašyti, susitikti. Reikia ir mokėti gerbti jos privatumą. Pats sakei, kad jai įgrisai, tai daryk išvadas - nelysk taip į akis.
Jeigu tau sunku be jos ištverti ilgiau nei dieną, vadinasi, kad tu laisvalaikiu neveiki nieko, kas atitrauktų tavo dėmesį nuo jos. Susitik su draugais, eikit kad ir į miestą pasižvalgyti į paneles. Tai, kad tu turi merginą, nedraudžia tau ŽIŪRĖTI į kitas. Gal tada suprasi - verta ji tiek ir tokių tavo pastangų ar ne. Gali dar pabandyti visas emocijas patraukus į šalį pasiimt tiesiog kad ir popieriaus lapą ir ant jo surašyti jos bruožus dvejomis skiltimis - Kurie jos bruožai tau patinka ir kurie ne. O tada logiškai viską pasverti ir įvertinti.