Bijau prisikalbėt, tačiau viskas labai persisvėrė į gerąją pusę. Jau beveik dvi savaitės. Nors nesenai įvyko šioks toks nesusipratimas, tad truputį dabar blogiau, bet realiai iki užvakar viskas vos ne tobula buvo. Aš galiu ir aš žinau, kad man pavyks.

Vienas vakaras labai daug ką pakeitė... Tiesiog reikia įdėt pastangų ir viskas savaime tvarkosi... Kol kas.
Beje,
Rutea rašė:Arba man vaidenasi,arba čia kažkoks mazgis bando išsipisinėt.
Nes proto turintis vaikinas taip nesielgtų.
Gėda.
Visos panos galvoja vienodai ir jos yra šlykščios, kaip padarai, tačiau tik su jom laimingi jaučiamės, kad ir laikinai. Rūta, šis tavo komentaras man sukėlė tik vieną mintį - užauk. Nenoriu įžeist, bet nepatyrus nieko protingo patart negali, o iš viso kaip panos patarimai iš tavo pusės yra praktiškai lygus nuliui. Jei tavo širdis akmeninė arba jausmų visai neturi, tai ir nesuprasi nieko. Logiškai ir realiai galvoti aš irgi moku, bet tai nėra vienintelė išeitis - išsiskirti. Kol tikiu dar, tol galiu, kai nebetikėsiu - nebegalėsiu. Ir iš viso, tau pusantrų metų gyvenimo su nuolatiniais šiltais santykiais ir viskuo kitu nieko nereikštų? Tu bent žinai, ką reiškia prisirišimas, ką reiškia draugas, mylimas, bei reikalingas žmogus? Gėda už tave.
Atsiprašau, kad šitaip savo mintis išreiškiau, bet susilaikyt nuo komentaro nenorėjau ir negalėjau.
Peace.
P.S. Dar kartą galiu padėkot saniui, tavo komentarai pasirodė man protingiausi (nieko neįžeidinėju), bei kitiems bachurams, suprantantiems mano bėdą. Ir dar vienai merginai, tačiau neminėsiu jos, kad kitos neįsižeistų.
