Visiems labai dėkui už patarimus. Def, tau galiu padėkot dar asmeniškai, nes mintys man tavo labai patiko.

Šiuo metu man ir nuotaika pakilo šiek tiek, ir jaučiuos kiek geriau... Va buvom pas draugą nesenai, šventem truputį. Viskas rodos gerai, bet... Užsimanė jinai pamiegot, o man miego visai nesinorėjo. Sakau jai pakalbam truputį, ta nervotis pradėjo. Aš norėjau išsiaiškint kame bėda, kad nervojas (geriau nebūčiau) ir gavosi tai, kad jinai supyko. Nu man kaip žmogui irgi neina tylėt ir nepaklaust kas yra, ir tada prasidėjo... Isterija. Dieve brangus, pirma kartą pamačiau tokius dalykus. Galvojau su protu susipyko. Verkia, isterikuoja, šaukia, žiūri taip baisiai į mane, nors nieko nepadariau. Vos plaukų nenusiroviau... Balti arkliukai jau galvojau... Duok dieve daugiau nebepamatyt tokių vaizdų. Na bet ryte susitvarkė viskas kažkaip savaime, susitaikėm, pabuvom normaliai. Kitą dieną vėl norėjau ją pamatyti, jinai kiek supratau nelabai susitikt norėjo. Bet... Atvažiavau, labai gražiai pabuvom, dar paklausiau, ar jinai nori būt su manim dabar, sako taip, viskas gerai yra. Pakolkas tebėra viskas normaliai.
Kad jai pabodo kasdienybė, tai faktas, bet pakeist dalykus galima. Tik truputį po barnių normalizuojasi viskas, vėl sako, kad nori su manim būt, kad viskas gerai, kad labai myli mane.
Mano mintys tokios: kad užsimirštų barniai viskas visad ir būtų gerai. Būčiau laimingas... Nors dabar jaučiuos geriau, nei seniau. Pasistengus ir nebebūtų jinai nervota, ir nebebūtų man dėl nieko neramu...
Sakė jinai viskas pabodo, bet kai paklausiau ar pabodau aš kaip žmogus, sako ne. Sako, kad pabodo nesąmonės. Jei jinai nenorėtų būt su manim nemanot, kad nenorėtų ir kai yra gerai? Taip, žinau, rūpinuosi ja labai, bet ji to verta. Ir graži, ir protinga, ir užjaučianti - tobula, kai viskas gerai. Truputį kas ne taip - užsibaigia gerumai.
Dėl jos man nieko negaila... Truputį paskaičiuosiu.

Jinai gyvena 40 km nuo manęs... Per visą laiką kelionėms, pramogoms, gėrimams, dovanoms ir pan sugebėjau išleisti daugiau, nei 17000 litų.

Žiauru, bet ne gaila... Esu išlaidūnas, bet ne išlepintas vaikas. Nesu materialistas, bet čia dėl bendro įspūdžio jums, kad suprastumėt, kokia svarbi jinai man. Ne, ne todėl su manimi jinai būna. Nenupirksiu jos, nors kartais pagalvojus būtų gerai, kad būtų įmanoma.

Bet šis postas ne apie pinigus.

Taigi, susidarau tokį įspūdį, jog nori būt ji su manim, tačiau reikia stengtis ir bus gerai. Kitaip ir negali būti. Vis dėl to, myli ji mane, gal ir truputį silpniau nei aš, bet taipogi labai.
Visas pastangas dabar sukaupsiu, nupasakosiu ką darau ir tikiuos, kad bus gerai, o ši tema galbūt padės kam nors, kas susidurs su tokia bėda, kaip mano...