Na, kaip. Tarkim, žmonės kaip obuoliai. Būna, kad matai negražų obuolį, nors ištiesų jis yra labai skanus, tik ta išvaizda netraukia ir tu net nebandai jo paragauti, o jei kada pabandai - niekuomet nesigaili. Dažnai randi gražų obuolį, bet vos prakandus paaiškėja jog jis jau supuvęs ir nieko nelieka kaip tik išmest. IR labai retai galima rast tikrai gražų obuolį, kuris yra ir skanus, tokį dažnai iš tavęs nori atimt koks brolis ar sesė. O šiaip, prakastas obuolys po truputį gelsta, ir galų gale to likusio geltono graužtuko niekas nebenori.
Na čia tik toks vaizdus palyginimas
pabandykti patys atrišt ką turėjau omeny. O aš paskutiniu metu nevalgau obuolių, man - ne sezonas. Pateko vienas baisiai supuvęs ir nesinori imt kito, nors vienas labai gražus stovi ir laukia.
O kas dėl "fyfų" - nu kaip, Sumąsčiau sesėm jų gimtadienio (baisiai fainos mergaitės, paskutiniu metu pradėjo domėtis rūbeliais, nu tai ir..) padovanot ką jos nori iš kokios nori parduotuvės rūba. Tai ką, 6 valandas Kaune ant suoliuko su nedidelėm kavos pertraukėlėm (Vero kava tikrai skani
) pralaukiau ir pamačia tokių sielos ubagių kad man net baisu. Na, mano sesės tiesigo sau nerado, jų figūrai kelnių sunkiai rasi, nestandartines
, bet kai matai fyfukes lakstančias po parduotuves tas pačias 6 valandas ir išgirsti kaip viena kitai sako jog "Ką aš žinau, man tai faina pasitūsyt po pardes" tai padėk Juozapai Krikštytojau, mane tusyt tirkai apdeda. Reikėjo Vilniun važiuot, keik mčiau ten akropoly bent muzikos instrumentų parduotuvė yra.
Ir dar, susitikau pora pažįstamų fraugių tam pačiam akropoly, paklaustos ką čia veikia sakė apsipirkinėja.
Dievaž, turėčiau one, tai pora jau būtų išbrauktos iš Draugų
Bet gal čia aš pats nestandartinis kad nepernešu tokių apsipirkinėjimų ir tų kurie mėgsta juos.
Toks paprastumas.
kai mano klasioke pamato grazesne uz save mergina pradeda psichuoti ir vadinti ja "fifa" 
Klausyk radijo internetu!