Grįžtant prie temos, kadangi tingėjau skaityti visus postus ;]
Kabiniams iš tiesų nėra nieko gero, bent jau man - "nukabini" merginą, vėliau ir jos apatinius, tada viskas atsibosta ir bye bye.
Iš tiesų tikra draugystė gali užsimegzti ne brutualiai stengiantis "gauti" merginą, o tiesiog šiaip, išsivysto savaime. Susipažįsti plote, kokiam renginy ar kartu bury draugų, pasikeiti numeriais su kažkokiu reikalu (kažkaip man visad išeina kad su tom merginom, su kuriom norėtųsi pabendraut, atsiranda bendrų reikalų ir numeriais anksčiau ar vėliau apsikeičiam), pradedi bendraut, susitinki kada kavos puodeliui ar parūkyt, ir nė nesistengi "kabint", stengiesi pažint. Jei po mėnesio neatsibosta, kažkaip savaime išeina kad arba ji lieka tavo gera drauge, arba pradeda žiebtis kažkas panašaus į meilę - susitikimai naktį, kartu žiūrimi filmai, vakarienė vienas kito namuose (kažin kodėl aš mėgstu senamadišką romantiką) ir padovanotas dangus draugės kambary (Ilgai aiškint

). Ir viskas išeina savaime. Nežinau, gal todėl kad man jau nebeįdomu vienos nakties nuotykiai ir t.t., o reikėjo kažko daugiau. Ir visas mano kabinimas toks jau ir yra - amžinas balansavimas tarp draugystės ir meilės.