Čia galėsim disukutuot apie žirginį sportą

Neatrodo kad daug diskutuojančių
Pati kadangi bijau aukščio tai man ir buvimas ant žirgo yra stresinė situacija.Retkarčiais mėgstu pažiūrėti kaip joja profesionalai,išties grakštumas neišpasakytas :}

SHaDoW rašė:Čia galėsim disukutuot apie žirginį sportą

ir kur tavo prakeikta nuomonė? ką diskutuot?

Nepatinka. Neužsiimu. Nesidomiu. Pats esu tik porą kartų jojęs ant arklio pas babušką kaime...

Prajojau geriausius savo gyvenimo metus , dėja teko atsisakyt ;//
Aišku dar vis sergu už sava chebra per varžes , kai reik pagrūmauju , bet stengiuos jau atsiribot nuo to reikalo

O kodėl nebejodinėji?

Širdies liga paūmėjo ;/ gydytojai liepė atsisakyt , nes per daug streso ir visą kt.
Ypač tas padla kurį jau minėjau šalia kažkurios foto , mane pastūmėjo tai baigti , tiskliau sustreikuot širdį .

Idiot rašė:Širdies liga paūmėjo ;/ gydytojai liepė atsisakyt , nes per daug streso ir visą kt.
Ypač tas padla kurį jau minėjau šalia kažkurios foto , mane pastūmėjo tai baigti , tiskliau sustreikuot širdį .

O kas nutiko?

Na kaip ..tas mano eržilas toks "biški" durnas , jis licenzijuotas , todėl nuolat gauna kumelių , ir nu , galim sakyt nuprotėjo ;D
Kiek kartų jis mane suspardęs garde buvo , nebeskaičiuoju kartu kiek mes esam iš stoikes apsivertę (teko ir ant asfalto vieną sykį ) Mūsų diena darbo prasideda akių kontaktu , iš kurio kyla klausimas : Na ? kas šiandien ką bandys užmušti ? Nuolatiniai užspietinėjimai garde , į kampą , kad galėtų iš kanopos man kirst į galvą ir pnš. O jojime irgi tas pats , kažkada per varžybas buvo užpuolęs kitą žirgą , po to kiek girdėjau tas žirgas išvis nebestartavo nes patyrė labai daug traumų . Namuose per treniruotes irgi nuolatiniai "debiliavimai" , neina dirbti ir absoliučiai nieko daryt .
Žodžiu per keik laiko pašlijo man nervai ir sveikata visa tuo pačiu

Mėgstu jodinėti... Kai kaime būnu pas senelę, tai arklys mažai kada vietoj stovi... Myliu jį kaip ir jis mane. ;D