Ką gali veikti gyvenime aklasis be kūrybos (pvz., muzikos)? Turiu omenyje profesijas.

Jaučiu diskriminaciją.
Daug ką.Spausdinti tekstus,tvarkyti,gyventi,mokyti kitus,mokytis,rašyti istorijas.Tikrai gerai pamąsčius būtų galima atrasti.Ne tik kūryba.

Užklausimas man tai nepatiko.
Kiekvienas turi gyvenimą tokį, koks jis jam skirtas. Tu kažko neturi, ką turi kitas, tačiau kitas neturi kažko, ką turi tu. Daug jie gali, oi daug. Lengviau būtų išvardinti ko jie negali.

Šiaip žinokit kalbėti jum taip daug lengviau kai jums taip nėra.

Kai su tuo gyveni pripranti. Žinoma, nesakau, kad lengva, bet diskriminuoti nereikia.

Taip pripranti, bet tai kiek tam reikia laiko ir kaip psichologiškai labai sunku. Kad ir dėl menkiausių smulkmenų, kad ir man dabar atrodo tokios smulkmenos uždraustos kaip pvz. vairuoti automobili, važinėti dviračiu, sunkiau kelti kaip 5kg ir t.t. ir pan., taip atrodo čia smulkmenos galima kurį laiką ir be to pabūti, bet tai kaip sunku kai matai jog visi džiaugiasi gyvenimu, o tu paprasčiausio darbelio pats negali nudirbti.

Ką gali aklasis be kūrybos? Nežinau. Tikrai nežinau. Galvoj sukas dvi mintys. Viena- aklasis gali daug ką. Kita- palyginus su kitais, jis labai daug ko negali. Nesileisiu per daug į asmeniškumus, bet yra tekę bendraut su žmogum, kuris apako po nelaimingo atsitikimo. Ir tada- mokinosi gyvent iš naujo. Tiesą pasakius, nežinau, kaip jam sekas dabar, bet tada, kai mačiau paskutinį kartą, neatrodė, kad būtų sugniuždytas nelaimės. Aišku, iš išorės negalima spręsti. Kabinos į gyvenimą žmogus, ką bedarysi. Ir užsiėmė, bandė užsiimt, daugeliu dalykų, ne tik kūryba. Manau, kad viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Sena ir nuvalkiota mintis, bet visgi, tinka.

Aklasis gali daryti daug ką, bet kartu ir nieko... Jis gali gyventi. Mokėt džiaugtis gyvenimu, ko nemoka daugelis žmonių, deja.
Kiek mes visko turime, tik nieko nepastebime, kol neprarandame...
Taip, aklieji negali padaryti paprasčiausių kasdienių darbų, bet gali padaryti ką kitą...
Teko skaityt knygą, kurią parašė invalidas... Deja, nepamenu nei pavadinimo, nei autoriaus... Bet skaitant tą knygą, labai daug ką supranti. Jų gyvenimas kitoks, bet jie išmoksta tai, ko paprastas žmogus negali išmokti... O gal tiesiog nemoka.
Jų gyvenimas labai sunkus, bet jie moka susitaikyt. Svarbu nepalūžt ir mokėt atrasti jėgų tolimesniam gyvenimui.