Kaip jau ir rašiau tai dabar truputį pataisysiu gal.
O aš jau turiu mėnesį ir dvi savaites. Šioji draugystė labai įdomi, visai nei kitos, nėra jokių šūdų, ir yra pasitikėjimas, bei net keista, panelei kuriai 19 aš esu pirmas vaikinas. Ji nerūko (tik kartais, cigaretes), beveik negeria, jau surimtėjusi, bet užtat draugystė, tiksliau kaip su ja susitikom, labai įdomi, bent man.
Prieš 3 ar 4 metus buvau "Sariuose", tai toks kaimelis, o ten karininkų poilsiavietė, ten susipažinom, nors tada beveik nebendravom, o su jos drauge labiau, bet dingo visi kontaktai, viskas, tik štai savaitė prieš iki to kol ji mane susirado, kažkaip galvojau, būtu linksma susitikti, prisiminti senus laikus, nors nieko iš jų kaip jau pastebėjau neprisimenu, bet štai savaitė praėjo ir gavau per "one.lt" žinutę, Tu kartais prie 3-4 metus nebuvai Sariuose, poilsiavietėj, tą vakarą man šypsena buvo iki ausų, net prieš miegą apie ją galvojau, praėjo keletas dienų, susitikome, pavaikščiojome po miestą, į Gedimino kapo kalną užlipome net, taip linksmai kartu dieną praleidome, na ką tada išsiskyrėme taip šaltokai, bet vistiek buvau su šypsena veide, visą naktį net negalėjau miegot, džiaugiausi, taip ir klostėsi viskas po truputį. Nedraugaudami bučiavomės, net prie jos mamos, labai maloniai elgdavomės, kaip ne su bet kokiu žmogumi, o kaip su antra puse iškarto, ir štai atėjo savaitgalis, pasakė kad nelabai galėsim susitikti, mat šeštadienį ji važiuoja prie ežero, o sekmadienį į sodą, šiek tiek nusiminiau, bet ne bėda, o tada atėjo vakaras, ir jos mama pakvietė mane važiuoti kartu, keista buvo, bet mama šiltai labai priėmė mane, o vėliau kažkaip sugalvojom kad vistiek reikia to formalumo, tų žodelių "nori būti mano mergina?", pasakiau kad kai kitą kartą susitiksim ištarsiu juos, bei ji pasakė kad tikrai sutiks, na štai išaušo ir kita diena, susitikome, sėdėjome mano kieme ant suoliuko, blah blah blah, ištariau tuos žodžius, iš pradžių pajuokavo kad "ne", tada vėl paklausiau, sutiko. Štai tokia istorija.